- belaisvė
- beláisvė sf. (1) Gs, Žž, belaĩsvė (2) Vž, Snt; SD191 nelaisvė: Pakliuvau beláisvėn Alks. Aš keturioliktais metais buvau beláisvėj Krm. Paėmė mus ing belaisvę turkų jūrės klastinykai I.
Dictionary of the Lithuanian Language.
belaisvė
Look at other dictionaries:
belaisvė — belai̇̃svis, belai̇̃svė dkt. Būti belaisviù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nelaisvas — nelaĩsvas, à adj. (4) esantis kieno nors priklausomybėje, nuosavybėje: Nelaisvas žmogus, belaisvis SD191. Nelaisva, belaisvė SD191. Vergai ir baudžiauninkai, nepaisant, kokiu būdu jie buvo pasidarę nelaisvais žmonėmis, stengėsi kiekviena proga… … Dictionary of the Lithuanian Language
